Edvardas Jonas Eismontas
SVEIKATOS BŪKLĖS  SPEKTROGRAFINĖS ANALIZĖS METODAS  SBSA
Sveikatos būklės atkūrimo galimybės metodu  ASK
Vilnius, 2010

Atsisiųsti visą straipsnį Lietuvių kalba (4,31 Mb pdf formatu).
Atsisiųsti visą straipsnį Anglų kalba (3,76 Mb pdf formatu).
Atsisiųsti visą straipsnį Rusų kalba (4,13 Mb pdf formatu).

Peržiūrai reikalinga Adobe Reader programa .

Skaityti pilną straipsnį.

Edvardas Jonas Eismontas

   Įžanga
   Šiuo metu į atmosferinio oro užterštumo problemą kreipiama kaskart daugiau dėmesio,nes išaiškinta tiesioginė sąsaja su žemės klimato pasikeitimu.Tačiau  ekosistemos tyrimai tuo neapsiriboja.Nemažiau svarbi žmogų supančios aplinkos atžvilgiu gėrybinių (naturalūs gamtos garsai, specifinė muzika) ir piktybinių garsų - triukšmų  dažniausiai gamybinės kilmės tyrimų sritis [1].
Bet kokio objekto ar sistemos akustinių  virpesių (vibracijos) sklaidos diapazonas mikro ir makro  aplinkoje yra  ganėtinai platus. Prasideda mechaniniais, baigiasi elektromagnetiniais.Tai liečia ir organines ir neorganines materialias struktūras.

     Priklausomai nuo sužadinimo šaltinio virpesiai  gali būti:
a) autonomiški, kurie po pradinio stimulo neužgęsta, pavyzdžiui pradėjęs veikti ventiliatorius,  radijo stotis,
b) virpesiai kylantys laikinų išorės poveikių išdavoje. (transporto priemonėse, koncertų salėse, klubuose),
c) surišti virpesiai. (galimi keli atvejai: pav. viena sistema generuoja virpesius, kita, pradžioje esanti ramybės būsenoje, tačiau įtakoje aktyvios – pirmosios ,būdama kinematiniame ryšyje,irgi pradeda vibruoti).
d) parametriniai virpesiai. (tai techninės ir gyvosios gamtos sistemos, kurių parametrai kinta laiko bėgyje, dažnis, intensyvumas, sąsaja).

    Pramoninio progreso žmogų supančioje ekosistemoje plačiau taikytinas holistinis tyrimo metodas.
Šiame darbe apsiribota akustinio diapazono virpesių analize: žmogus – techninių įrangų generuojami virpesiai (kenksmingas triukšmas), žmogus - gamta (gėrybinis poveikis), žmogus  - muzika, (gėrybinis ir kenksmingas poveikis).
     Fundamentalūs tyrimų fragmentai sistemoje žmogus -  klausos organai aptariamame aspekte straipsnyje nenagrinėjami,  pasikliauta   fiziologinės psichologijos klasikiniais  apibendrinimais.[2]   Pagrindinai tai liečia  klausos analizatorių tyrimus sistemoje: analizatorius – centrinė nervų sistema.
    Tiriant akustines  sudedamasias  įvertinama: a) fizinės garso savybės  b) klausos aparato funkcinės savybės c) refleksinis aktas (nedalyvaujant sąmonei). d) integrinės nervų sistemos reakcija e) audinių (odos raumenų, kaulų, specifinių organų)  dirglumo   dinaminė aktivizacija.

   Straipsnio apimtis apriboja detaliai atskleisti pakankamai žinomą informaciją išdėstytą įvairiuose žmogaus fiziologiją nagrinėjamuose  straipsniuose ar monografijose. [3] Aktualu  yra kita, inicijuoti platesnę kompleksinę tyrimų sritį,  ko sekoje aprėpti vientisesnę  žmogaus organizmo reakciją į išplėstą virpesių spektro poveikį lokalizuotą fiziologinėje terpėje. Tuo pažymima, jog išorės virpesiai gali būt kenksmingi visam žmogaus organizmui, ir autonominių specifinių žmogaus organų atžvilgiu bei  klausos ir audinių ląstelėmis. Ir atvirkščiai,- aplinkos virpesiai įgalūs suteikti ne tik estetinę pasigėrėjimo reakciją, bet ir turėti gydomųjų savybių [3] (įskaitant diagnostiką).
    Tyrimų aplinkoje ganėtinas dėmesys skirtinas vandens komponentės aptarimui nes išoriniai virpesiai daro įtaką jo struktūrai. Vystomų tyrimų rezultatais įrodoma. jog vanduo prisimena išorinių poveikių scenarijus [4] Tai svarbu akcentuoti, nes žinoma, kad priklausomai nuo žmogaus amžiaus audinio ląstelės viduje yra 60-70 procentų viso kūne esančio vandens. 25-40 procentų yra tarplastelinėje terpėje. Įskaitant kraujo rezervuarus, (žmogaus organizme yra  5-7 litrai kraujo).Taigi pagrindinė komponentė irgi vanduo. [5]

Metodika
Analizuojant akustinio lauko spektro sudedamąsias ir realizuojant duomenis trimatėje grafikoje panaudota specializuota garso tyrimo ir analizės programinė įranga.
Trimatiniame grafike (pieš.1) atvaizduota  virpesių  spektrograma.
Pieš 1. Virpesių spektrograma 

Skaityti pilną straipsnį.